Tema,
apie kurią toliau skaitysite, aktuali pradedantiems namo šiltinimo darbus,
renovuojantiems savo namus ar norintiems pasiekti ir
pakankamai gerus pastato sandarumo rezultatus. Jeigu po apšiltinimo darbų
pastatas lieka nesandarus, per plyšius iš pastato "bėgs" šiltas oras.
Kartu su juo skverbsis ir drėgmė, kuri pastato konstrukcijose gali ženkliai
kondensuotis ir taip pridaryti žalos (sumažėja šiluminė varža, pastato
ilgaamžiškumas, auga pelėsis ir t.t.) Manau sutiksite, kad daug smagiau
kalbėtis apie kokybiškai atliktus namo šiltinimo darbus nei apie galvosūkiu
tapusį prastą rezultatą.
Toliau
peržiūrėkime kokia istorija nutiko vienam mūsų klientui apšiltinus savo namo
stogą bei su kokiomis problemomis jam teko susidurti.
Taigi,
buvome pakviesti išsiaiškinti kodėl per išorinės namo sienos ir stogo sandūras
bėga vanduo (kondensatas). Atlikome nesandarių vietų paiešką ir pateikėme
išvadas.
Mūrinio
namo šlaitinio stogo apšiltinimo darbų
klaidos:
Iš
vidaus - stogo apšiltinimo sluoksnis (uždarų porų poliuretanas) padengtas tik
iki murloto viršaus, todėl šiose vietose atsirado daugybiniai tarpeliai;
tokie patys defektai stebimi frontono ir stogo jungtyse.
Iš
išorės - namo sienų apdaila įmirkusi nuo gausaus kondensato lašėjimo iš
pastogės.
Šiuo
atveju taikėme sandarumo bandymą, kai su turima sandarumo įranga iš pastato
vidaus siurbiamas oras. Taip dirbtiniu būdu sukeliamas slėgio skirtumas tarp
vidaus ir lauko - suaktyvinamos nesandarios
pastato vietos. Įdomumo dėlei pateikiame termovizines nuotraukas,
kuriose užfiksuota tai kas nematoma akims – kaip šaltas oras skverbiasi iš
išorės į pastato vidų.
Po
sandarumo bandymo tapo akivaizdus šiltinimo darbų brokas: „tamsiausi taškai“
(nesandarios apšiltinto stogo vietos) – veikė kaip aktyvūs šalčio tilteliai. Tarpeliai buvo visiškai pralaidūs šalto oro
prasiskverbimui. Taigi, mūsų klientas sandarumo bandymo pagalba „pamatė“ realią
stogo situaciją – šilumos netekimo priežastį ir galimybę žalingam drėgmės judėjimui.
Kyla
esminis klausimas – kodėl iš apšiltintos geromis šiltinimo medžiagomis namo
pastogės bėga vanduo?
Viskas
labai paprasta: kaip jau žinoma, šaltas
žiemos oras yra kelis kartus sausesnis už šiltą kambario orą. Taigi, kuo
žemesnė temperatūra lauke, tuo labiau šiltas ir drėgnas oras veržiasi iš
šildomų patalpų į lauką. Šilti oro garai, patekę ant šaltų konstrukcijų,
pasiekia kritinę ribą – atšąla sudarydami
kondensatą.
Per nesandarų stogą, šaltuoju metų laiku vos per
1 mm pločio stoge esantį tarpelį gali „išbėgti“ iki 360 g/diena/m² vandens
(kondensato). Tuo tarpu į hermetišką konstrukciją per parą gali prasiskverbti
tik iki 1 g/m² (daugiau informacijos rasite puslapyje: https://passiv.de/former_conferences/Passive_House_E/airtightness_06.html.
Štai ir atsakymas klientui: kadangi
stogo šiltinimas uždarų porų poliuretanu buvo atliktas neapdairiai tik iki
murloto viršaus, o frontono ir sienos jungtys liko neužpildytos - susiformavo
didelis nesandarių vietų plotas. Taigi,
susidarė visos sąlygos „rasos taško efektui“. Šiltas ir drėgnas oras pro
„skylėtą“ namo stogą „išvarvėjo“ ant šaltų aptinkuotų namo sienų.
Daugiau informacijos galite rasti - www.termas.lt
Susisiekite - 861122060 ar 862350820
Komentarai
Rašyti komentarą